Diskursyvi perspektyvos strategija.

diskursyvi perspektyvos strategija cryptocurrency dienos prekybos apimtis

Šio teorinio požiūrio pranašumai atskleidžiami, lyginant jį su kitomis populizmo konceptualizavimo kryptimis. Taip pat mėginamas įveikti vienas iš šios teorijos trūkumų — per didelis diskursyvi perspektyvos strategija, trukdantis pritaikyti ją empiriniams tyrimams. The advantages of this theoretical approach are revealed by comparing it with other tendencies of conceptualizing populism.

Kas yra diskursyvios strategijos?

In addition, this article is an attempt to solve the main disadvantage of E. Therefore, various possibilities of combining E. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licencewhich permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Pastaruoju metu populizmo reiškinys susilaukia vis daugiau dėmesio tiek akademiniame pasaulyje 1tiek Lietuvos 2 ir užsienio žiniasklaidoje 3. Daug sumaišties sukelia diskursyvi perspektyvos strategija ne tik dėl vienų ar kitų savybių priskyrimo populizmui, bet ir dėl pačių teorinių prielaidų, nusakančių sąvokos turinį — ar populizmas yra ideologija, ar diskursyvi žmonių vienijimosi logika, ar tam tikra politinė strategija, ar stilius. Kai kurie autoriai netgi teigia, kad viena populizmo koncepcija iš viso nėra įmanoma, nes ji grindžiama tokiomis sąvokomis kaip demokratija ar žmonės, dėl kurių apibrėžties mokslininkai taip pat neturi vienodos nuomonės Houwen ; Vis dėlto tai nereiškia, kad pats reiškinys negali būti tiriamas, paprasčiausiai reikėtų aiškiai apibrėžti sąvokas ir argumentuoti tam tikro teorinio požiūrio pasirinkimą.

Šis straipsnis skirtas Ernesto Laclau diskursyviai populizmo teorijai ir jos pritaikomumui empiriniams tyrimams.

Investavimas su 12% palūkanomis Estateguru. Geriau negu SAVY, FINBEE, Paskolu Klubas?

Laclau teorija yra pabrėžtinai formalistinė, tad leidžia išvengti bet kokių normatyvinių ar ideologinių populizmo vertinimų, būdingų daugeliui kitų bandymų apibrėžti populizmo reiškinį.

Populizmas E. Laclau teorijoje yra diskursyvi kolektyvinio identiteto formavimosi logika, kuriai atsirasti reikia tam tikrų prielaidų.

2. Diskursyvi populizmo logika

Ši logika vystosi pagal sau būdingas diskurso formavimosi taisykles, tačiau visada yra apribota laike ir iš principo atsitiktinė. Tokia teorinė prielaida leidžia išvengti niekur nevedančių esencialistinių bandymų sukurti griežtą partijų ar judėjimų, kuriems, atsižvelgiant į pasirinktus kriterijus, priklijuojama arba nuplėšiama populizmo etiketė, klasifikaciją. Laclau pasiūlo universalią koncepciją, leidžiančią identifikuoti populizmą, atrodytų, nieko tarpusavyje bendro neturinčiose geopolitinėse teritorijose ar laikotarpiuose.

diskursyvi perspektyvos strategija dvejetainiai variantai liečia strategiją

Laclau teorijos abstraktumas arba metateoriškumas leidžia išvengti daugeliui kitų teorijų būdingų ribotumų, bet susiduria su operacionalizavimo problemomis. Pats teorijos autorius nepasiūlo jokių teorijos pritaikymo empiriniams tyrimams gairių, todėl kiekvienas mokslininkas, tirdamas atskirus populizmo atvejus, yra priverstas arba bandyti suderinti jau egzistuojančius tyrimo modelius su pagrindinėmis teorinėmis sąvokomis, arba kurti savo originalią tyrimo operacionalizaciją — tam tikrus tarpinius konceptus, leidžiančius E.

Laclau metateoriją pritaikyti empiriniams duomenims analizuoti. Straipsnį diskursyvi perspektyvos strategija trys dalys.

diskursyvi perspektyvos strategija tsro akcijų pasirinkimo sandoriai

Pirmojoje pristatomos pagrindinės populizmo teorinio apibrėžimo kryptys ir jų kritika. Antrojoje aptariama pasirinkta E. Laclau diskursyvi populizmo teorija bei jos operacionalizavimo galimybės.

Nors Lietuvos socialiniuose moksluose ši partija jau buvo analizuota akcentuojant medijų poveikį politinio diskurso formavimuisi Mažylis, Unikaitė-Jakuntavičienė ir Povilaitis ;taip pat kaip vienas iš populistinės ideologijos pavyzdžių Pabiržisvisgi diskursyvi perspektyvos strategija teorijos taikymas nėra perteklinis. Ši teorija, skirtingai nuo kitų teorinių perspektyvų, net tik padeda atpažinti populizmo apraiškas, bet ir paaiškina pačius populizmo formavimosi procesus.

Pagrindinės populizmo teorinės apibrėžties kryptys Mokslininkai ir tyrėjai nesutaria dėl bendrų populizmo konceptualizavimo gairių, nėra ir bent kiek nusistovėjusios visų populizmo konceptualizavimo teorijų klasifikacijos. Dažnai atsispiriama nuo to, kokiai teorijai simpatizuoja pats klasifikacijos sudarytojas Gidron and Bonikowski ; Taggart ; Deiwiks Pavyzdžiui, Paulas Taggartas išskiria kontekstines, taksonomines ir idealaus tipo teorijų grupes, savo teoriją priskirdamas paskutinei grupei Taggart ; Tam tikro idiosinkretiškumo neišvengiama ir šiame straipsnyje.

Pagrindinės teorinės perspektyvos kritinei apžvalgai parinktos remiantis dviem kriterijais. Pirmasis kriterijus — universalumo, leidžia atmesti diskursyvi perspektyvos strategija teorijas, kurios susaisto populizmo teorinį apibrėžimą su tam tikru regionu ar laikotarpiu.

1. Pagrindinės populizmo teorinės apibrėžties kryptys

Antrasis kriterijus taikomas nebe pačioms teorijoms, o jų klasifikacinei sistemai. Straipsnyje atskirai neišskiriamos teorijos, apibrėžiančios populizmą per jo santykį su kažkuo dažniausiai apibūdinant teigiamą ar neigiamą įtaką demokratijai. Tai nereiškia, kad išskirtos teorijų grupės išvengs partikuliaristinių ar normatyvinių bruožų.

diskursyvi perspektyvos strategija turėčiau pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais

Atvirkščiai, tai pagrindinės kritikuotinos jų ypatybės. Paprasčiausiai pačios populizmo apibrėžtys bent iš dalies pretenduoja į tam tikrą universalumą.

Toliau pateikta keturnarė populizmo teorijų klasifikacija.

Ją sudaro 1 idealaus tipo, 2 instrumentinės, 3 ideologinės ir 4 diskursinės teorijos. Paskutinė, diskursyvi perspektyvos strategija kaip diskurso, kryptis, kuria remiamasi šiame straipsnyje, nagrinėjama atskirame skyriuje. Populizmas kaip idealus tipas Pirmajai kategorijai priklauso populizmo koncepcijos, kuriomis remiantis įvairiausius diskursyvi perspektyvos strategija judėjimus siekiama apibrėžti kaip populistinius naudojant tiek deskriptyvius, tiek normatyvinius kriterijus, neatstovaujančius jokiai aiškiai apibrėžtai paradigmai.

Tokios koncepcijos gali turėti tiek instrumentinės, tiek ideologinės, tiek diskursyvios teorijos bruožų. Autorius detaliai apibūdina dvidešimt keturias populizmo savybes, apimančias įvairiausias dimensijas — pradedant revoliucingumu ir baigiant religingumu, — tik tam, kad antrąją savo esė dalį paskirtų įvairiausioms išimtims nagrinėti.

Toks populizmo apibūdinimas, kai išvardijamos įvairios jo savybės ir charakteristikos, paradoksaliai išvengia pačios koncepcijos suformulavimo.

Panašūs apžvalgos