Tawe upės koridoriaus strategija

F O L K L O R E S T U D I E S XXXV

Summary Summary 36 Lina Būgienė. Summary 92 Povilas Krikščiūnas. Ar varijuoja grandininiai laiškai? Summary Bronislava Kerbelytė.

Sofija Malmberg. Mokyklos biblioteka kaip funkcija, o ne kaip fizinė erdvė

Summary Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė. Summary 6 Dovilė Kulakauskienė. Summary Eglė Savickaitė. Summary Austė Nakienė. Summary Jūratė Petrikaitė.

visas tekstas - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

Summary Leonardas Sauka. Summary Aelita Kensminienė. Summary Rimantas Balsys. Summary Rainer Eckert. Padavimai iš m.

prekybos sistema milano

Publikacijose nagrinėjama tradicinių žanrų kaita, jų sąveika su šiuolaikine kultūra, naujų folkloro formų radimasis ir paplitimas, folklorizmo reiškinys, iškeliamos šiuolaikinio folkloro rinkimo bei tyrimo problemos. Tomas pradedamas Jurgos Jonutytės publikacija, kurioje autorė, remdamasi fenomenologinės ir naratologinės metodikų deriniu, prabyla apie folkloristams aktualią tradicijos sampratą ir šiuolaikinę jos kaitą.

Tradicinio folkloro sunykimas ir dėl to kylantis poreikis permąstyti pačią folkloro sampratą svarbiausias šių dienų folkloristų uždavinys, kuris mėginamas spręsti pasitelkiant užsienio kolegų patirtį.

  • Stilingi drabužiai vaikams iš Anglijos, Lenkijos ir Lietuvos - Part 37
  • Vid dvejetainio pasirinkimo sandorio dienos prekybininko salry

Bronė Stundžienė, remdamasi rusų folkloristų darbais, aptaria pastaraisiais metais užrašomos folklorinės medžiagos bendruosius bruožus ir galimas tyrimų kryptis, o Lina Būgienė pristato Vakarų šalyse itin aktyviai plėtojamą tarpdalykinių tyrimų sritį naratologiją ir jos teikiamas galimybes. Atkreipiamas dėmesys į netirtas ar menkai tirtas šiuolaikinio folkloro temas: Radvilė Racėnaitė gilinasi į šiuolaikines miesto sakmes, gretindama jas su tradicine liaudies kūryba, Povilas Krikščiūnas aptaria grandininių laiškų variacijas.

Archivum Lithuanicum 15

Į tyrėjų akiratį pakliūva ir spaudoje funkcionuojantis folkloras. Dalia Zaikauskienė analizuoja antipatarles tradicinių patarlių perdirbinius, o Jūratė Šlekonytė Kauno dienos laikraštyje skelbtus balandžio pirmosios pokštus. Tyrimo objektu pasirinkta ir šiuolaikinė magija bei prietarai.

Ðevèenkos g.

Austė Nakienė supažindina su folklorizmo reiškiniu baltiškąja muzika. Taip apibendrintai vadinama m.

kelionių akcijų pasirinkimo tinklas

Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė pristato savitą religinio atspalvio folkloro žanrą pasakojimus apie liaudies šventąja laikomą Barborą Umiastauskaitę-Žagarietę. Dėmesio susilaukė ir tradicinių folkloro žanrų analizė: jų kaita, laipsniškas modernėjimas arba neišvengiamas nykimas. Leonardas Sauka aptaria lietuvių kultūroje populiarios pasakos Eglė žalčių karalienė veikėjų ir vietų vardų kaitos ypatumus, o Bronislava Kerbelytė gilinasi į naujoviškuosius anekdotus, jų santykį su tradicija.

Po vieną straipsnį skirta dainuojamajai bei smulkiajai tautosakai. Tai Jūratės Petrikaitės straipsnis apie Silvestro Valiūno Birutės tekstu dainuojamus folklorinius variantus ir Aelitos Kensminienės iš pinigų akcijų pasirinkimo sandorių mįslių morfologinius ir fonetinius ypatumus.

Naujausiems baltų mitologijos tyrimams skirtame skyriuje Nijolė Laurinkienė aptaria senuosiuose istorijos šaltiniuose minimus naminius žalčius Pagirnius, Rimantas Balsys maldas į senuosius lietuvių ir prūsų dievus XIV XVII a. Skyrelyje Iš folkloristikos istorijos šiuosyk publikuojamas Iljos Lemeškino straipsnis, išsamiau nušviečiantis Josefo Zubatý ryšį su lietuvių tautosaka.

Naująjį kaip tapti sėkmingu prekiautoju kripto valiuta reprezentuoja Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės parengti moksleivių tautosakos pavyzdžiai rašytinės istorijos apie meilę ir Povilo Krikščiūno atrinkti humoristiniai grandininių laiškų sekimai ir parodijos.

Vykintas Vaitkevičius pateikia neskelbtos archyvinės medžiagos padavimus iš m. Vilniaus vyskupijos dekanatų aprašymo. Sukakčių skyrelyje pagerbiamas tautosakininkas Stasys Skrodenis, sulaukęs garbingo septyniasdešimtmečio; ųjų gimimo metinių proga Iljos Lemeškino ir Jūratės Šlekonytės prisimenami du pasaulinio garso folkloristai čekų mokslininkas Jiřís Polívka ir vokiečių mokslininkas Johannes Bolte.

Recenzijų skyrelyje publikuojamos naujausių folkloristinių leidinių recenzijos: Giedrė Bufienė supažindina su monografija, kuri parengta paremiologo Wolfgango Miederio interviu pagrindu; Vita Ivanauskaitė analizuoja antrąkart išleistą papildytą žymaus tautosakos pateikėjo Petro Zalansko tawe upės koridoriaus strategija ir atsiminimų rinktinę; Daiva Vaitkevičienė kritiškai pažvelgia į Marijos Zavjalovos monografiją apie lietuvių ir baltarusių užkalbėjimus; Jurga Sadauskienė pristato neseniai pasirodžiusią Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės monografiją, skirtą vaikų literatūros ir tautosakos sąsajoms; Aušra Žičkienė aptaria Linos Petrošienės knygą apie lietuvininkų dainas, o Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė Živilės Ramoškaitės parengtą Vaikų dainų tomelį; Nijolė Laurinkienė įvertina Rimanto Balsio pastangas monografijoje pateikti lietuvių ir prūsų dievų visumą.

Tomas baigiamas šio pusmečio su folkloristika susijusių svarbiausių įvykių kronika. The publications deal with changes in the traditional genres, their interrelationship with modern culture, the rise and spread of the new tawe upės koridoriaus strategija forms, the phenomenon of folklorism, and problems occurring in collection and research of the modern folklore. The volume starts with an article by Jurga Jonutytė, in which the author, employing combined methods of phenomenology and narratology, addresses a highly relevant issue of folklore studies, namely, the notion of tradition and its modern developments.

Decay of the traditional folklore and the resulting need of re-thinking the understanding of folklore itself are perceived as pažangios dienos prekybos strategija most important and urgent task for the modern folklore researchers, which is attempted tawe upės koridoriaus strategija solve by relying upon the experience of the foreign colleagues.

scp dvejetainis variantas

Thus, Bronė Stundžienė discusses the common features of the recently recorded folklore materials and the possible research directions with regards to the works by Russian folklorists, while Lina Būgienė introduces a sphere of interdisciplinary research, which is particularly actively developed in the Western countries, i. A number of hitherto unexamined or hardly sufficiently analyzed themes of modern folklore are also addressed here: e. Radvilė Racėnaitė investigates the contemporary urban legends by comparing them with traditional folk creativity, while Povilas Krikščiūnas discusses variation in the chain-letters.

Gruodis Ar girdėjote apie O kaip yra Lietuvoje, ar ši mada pamažu ateina ir pas mus?

Folklore functioning in the media also falls into the focus of scholarly attention: Dalia Zaikauskienė analyzes the antiproverbs remakes of the traditional proverbs, while Jūratė Šlekonytė is interested in the April Fools Day pranks published in the newspaper Kauno diena.

The modern forms of magic and superstition prove to be inspiring subjects of research as well. Dovilė Kulakauskienė writes tawe upės koridoriaus strategija the practice of invoking spirits in the subculture of the schoolchildren, and Eglė Savickaitė analyzes superstitions of the contemporary students, allegedly related with success or failure at the exams.

Austė Nakienė in her turn introduces phenomenon of folklorism, namely, the Baltic music. This generalized term comprises both archaic and modern music, developed by the Lithuanian, Latvian and Estonian peoples after restoration of independence in Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė describes a peculiar genre of religious folklore, namely, the folk narratives about Barbora Umiastauskaitė- Žagarietėwho is popularly regarded to have been a saint.

Analysis of the traditional folklore genres also gets its due: their change, gradual modernization or inevitable decline is dealt with in a number of articles. Leonardas Sauka discusses 11 12 peculiarities of change manifesting in the character and place names found in the international variants of a popular Lithuanian tale Eglė the Queen of Serpents. Bronislava Kerbelytė focuses her attention on the contemporary anecdotes, revealing their relations with the age-old tradition.

Further, Jūratė Petrikaitė writes of the folkloric variants of songs, created using the poem Birutė by Silvestras Valiūnas.

F O L K L O R E S T U D I E S XXXV

Aelita Kensminienė discusses morphologic and phonetic peculiarities of the Lithuanian riddles. An article by Loreta Sungailienė, representing investigations of regional folklore, gives a detailed examination of certain peculiarities of speech and music dialects and melodies articulation in the musical dialect of Samogitians. Under the heading tawe upės koridoriaus strategija research in the Baltic mythology, Nijolė Laurinkienė discusses the ancient household deities Pagirniai, mentioned in the written historical sources, while Rimantas Balsys describes prayers to the ancient Lithuanian and Prussian gods in the 14 th 17 th centuries, and Rainer Eckert addresses the images of hoopoe and cuckoo in Latvian folksongs and folk belief.

Among the extracts from the history of folkloristics, an article by Ilya Lemeshkin is published, elucidating in detail the relationship of Josef Zubatý with Lithuanian folklore.

The contemporary folklore is represented by samples from schoolchildren lore the written love stories, edited by Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, and the humorous parodies and imitations of the chain-letters, supplied by Povilas Krikščiūnas.

Vykintas Vaitkevičius has in turn tawe upės koridoriaus strategija a handful of unpublished archived materials, tawe upės koridoriaus strategija.

prekybos sistema vertybinių popierių biržoje indijoje

Also, the th birth anniversaries of the world-famous folklore researchers, namely, the Czech scholar Jiří Polívka and the German comparativist Johannes Bolte are commemorated by Ilya Lemeshkin and Jūratė Šlekonytė. Book reviews of the recent folklore-related publications are presented in this volume as well. Thus, Giedrė Bufienė introduces a monograph edited on the basis of interview with paremiologist Wolfgang Mieder, Vita Ivanauskaitė reviews a second enlarged edition of folklore and memoirs by the celebrated folklore performer Petras Zalanskas, Daiva Vaitkevičienė gives a critical evaluation of the monograph on Lithuanian and Belorussian charms by Maria Zavyalova.

Jurga Sadauskienė introduces a recently published monograph by Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė dealing with connections of folklore and the children literature, Aušra Žičkienė discusses the study by Lina Petrošienė on the subject of folksongs from Lithuania Tawe upės koridoriaus strategija, while Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė analyses the volume of the Children Songs edited by Živilė Ramoškaitė.

tawe upės koridoriaus strategija

Pasiimame savo transportu.

And last but not least, Nijolė Laurinkienė evaluates the attempts by Rimantas Balsys to present the entirety of the Lithuanian and Prussian gods in a single monograph.

The volume concludes with the chronicle of significant folklore-related events, taking place in the course of the last six months.

  • F O L K L O R E S T U D I E S XXXV - PDF Free Download
  • Bisnis dvejetainis variantas menurutas islamas

D a r b o t i k s l a s atskleisti, kaip keičiantis istorinio laiko ir istoriškumo sampratai kinta ir tradicijos sąvoka, o drauge su ja suvokimas to, ką ir kaip reikia matyti, saugoti ir tirti kaip tradiciją.

Ty r i m o m e t o d a s filosofinė fenomenologinės krypties refleksija. Ž o d ž i a i r a k t a i: tradicija, pasakojimas, fenomenologinė antropologija. Tradicija yra, viena vertus, visiems aiškus žodis, vartojamas pačiomis įvairiausiomis situacijomis, tačiau tai būtent tas atvejis, kai savaime suprantamybės klaidina.

dvejetainis variantas robotas android

Tradicijos sąvoka yra viena sunkiausiai apibrėžiamų mėginimų apibrėžti kaip tik todėl buvo ne vienas ; bemaž taip pat, kaip ir laiko sąvoka. Aiškūs du momentai: vienas, kad terminas tradicija nurodo specifinį mūsų santykį tawe upės koridoriaus strategija laiku, ir antras kad laikas, kurį patiriame per tradiciją ar kaip tradiciją, yra kitoks negu laikas fizikoje įvaizdinamas tiese ar laikas kaip grynoji sąmonės forma forma be turinių Immanuelio Kanto transcendentalinėje logikoje.

Panašūs apžvalgos